Smulkaus, vidutinio verslo ir asmeniniø tinklapiø portalas
   MEDITACIJA
   ASMENINIS SIMBOLIS
   DIEVIÅ KASIS SIMBOLIS
   KŪRYBA
   RAÅ YKIT
   REKLAMA
   Administracija
  Pasaka, o gal ir ne...


Parašė Kęstas
Iliustravo Judita

Kopijuoti ar platinti be autorių sutikimo griežtai draudžiama. Visos teisÄ—s priklauso aukÅ¡Äiau paminÄ—tiems autoriams.

PIRMOJI DALIS

PIRMOJI PUSË

Pirmas skyrius

    

  Drokiukas pabudo nuo ryto rasos. SaulÄ— dar nebuvo pakilusi virÅ¡ horizonto, bet jau matÄ—si jos rausvos karÅ«nos virÅ¡Å«nÄ—. Rytas kaip rytas, pamanÄ— jis ir iÅ¡lindo iÅ¡ olos iÅ¡tiesti nugulÄ—tų sparnų. Kokį penketÄ… minuÄių laigÄ— po rasotÄ… žolÄ™, plasnodamas savo galingais sparnais, keldamas aplinkinius gyventojus, tik staiga jam taip nudiegÄ— Å¡irdį, kad sustojo vietoje kaip įbestas. Drokiukas prisiminÄ—, kad jau penkios dienos kaip jo tÄ—vai, Karaliaus praÅ¡ymu, iÅ¡skrido į AntrÄ…jÄ… PusÄ™ ir nors tÄ… paÄiÄ… dienÄ… turÄ—jo grįžti, taÄiau vis dar nesirodÄ—...

  Drokai jau daugelį metų tarnavo Purpurinių Karalių giminei, - padÄ—davo jiems varguos, džiaugdavosi laimÄ—je, ir net negalima bÅ«tų sakyti, kad tarnavo, - paprasÄiausiai gyveno PurpurinÄ—s KaralystÄ—s miÅ¡kuose ir kalnuose, o kadangi buvo geraÅ¡irdžiai, tai negalÄ—jo niekam atsakyti pagelbÄ—ti.
  IÅ¡ pažiÅ«ros nepasakytum, kad Drokai bÅ«tų geruÄiai, greiÄiau atvirkÅ¡Äiai, - nuo uodegos galiuko iki pat virÅ¡ugalvio, jų ilgis siekÄ— apie 15-ika metrų, įspÅ«dingas Å«gis ir galingi sparnai, kuriuos iÅ¡skleidus, buvo galima sutalpinti du tuzinus žmonių, o jau trolių ir nykÅ¡tukų sutilptų visi penki. Visų Drokų kÅ«nai buvo padengti tvirtomis raginÄ—mis plokÅ¡telÄ—mis nuo kurių net Nagingųjų Meistrų kardai ir ietys atÅ¡okdavo kaip žirniai nuo sienos. Na, vienu žodžiu, kÄ… Äia daug pasakoti, - Drokai, - drakonai, o kas gi nors kartÄ… nematÄ— drakono? BÅ«na, paspjaudo kartais ugnimi, pripuÄia pilnÄ… miÅ¡kÄ… dÅ«mų arba miglos, o Å¡iaip ramÅ«s ir draugiÅ¡ki, tik labai miegaliai ir niurzgos.
  â€žMažajam“ Drokiukui pasidarÄ— liÅ«dna. Jis pabÄ—gÄ—jo kelis žingsnius ir pakilo į orÄ…, modamas savo galingais sparnais.
  MiÅ¡kas jau budo. ApsukÄ™s ratÄ… ir nepamatÄ™s nieko, kas nudžiugintų jo akis, giliai atsiduso ir nuskrido link PurpurinÄ—s Pilies.
  Pilis, neatmenamais laikais buvo pastatyta nežinomų meistrų iÅ¡ nežinomų medžiagų ir pilna įvairių įrengimų, apie kuriuos dabartiniai jos gyventojai nenutuokÄ— nieko, taÄiau kai kuriais įtaisais ir įrengimais naudojosi, nors nežinojo ar tikrai naudoja juos pagal paskirtį. Ä®stabiausias dalykas buvo tai, kad kiekvienÄ… rytÄ…, tekant saulei, pilis nuÅ¡visdavo kilmingu purpuru ir Å¡vytÄ—davo daugelį mylių iki pat saulÄ—s laidos, visai neskaudindama akių, nes skleidžiama purpurinÄ— Å¡viesa greiÄiau ramino, nei erzino.
  VisÄ… pirmÄ…jÄ… pusÄ™ valdÄ— keturi karaliai, kurie vadinosi pagal pilių spalvas, - Purpurinis, kurį jau minÄ—jau, Smaragdinis, Gintarinis ir Baltasis. Pagal pilių spalvas buvo vadinamos ir karalystÄ—s. Karaliai valdÄ— iÅ¡mintingai, tarpusavyje nekariavo, kadangi visi jie buvo artimesni ar tolimesni giminÄ—s, o visa Pirmoji PusÄ—, nuo neatmenamų laikų, buvo padalinta į keturias lygias dalis, taigi, ir kirstis nebuvo ko. KaralysÄių susikirtimo taÅ¡ke StovÄ—jo Nagingųjų Meistrų Miestas, garsÄ—jantis savo iÅ¡minÄiais, nagingais meistrais ir mokslininkais. ŽmonÄ—s Pirmoje PusÄ—je gyveno dori, darbÅ¡tÅ«s ir linksmi. Kiekvienas dirbo jam patinkantį darbÄ…, skaniai valgÄ—, triukÅ¡mingai linksminosi. Jau daugiau kaip tÅ«kstantį metų žmonÄ—s nežinojo kas yra karas, maras ar kitokios nelaimÄ—s.
  Taip trumpai galima apibÅ«dinti gyvenimÄ… Pirmojoje PusÄ—je, o apie AntrÄ…jÄ… PusÄ™ papasakosiu Å¡iek tiek vÄ—liau, kadangi Drokiukas jau nusileido į PurpurinÄ—s Pilies sodÄ…, kuriame vaikÅ¡Äiojo liÅ«dnas Purpurinis Princas.

Jûs esate ðios svetainës lankytojas.